Юпик ситвэлкэн
Kiyupik cha Siberia ya Kati
Familia ya Eskimo-Aleut (tawi la Yupik — dada wa Yupik ya Alaska ya Kati (esu) na Aleut)
Kiyupik cha Siberia ya Kati (Юпик ситвэлкэн Yupik sityelken) ni lugha inayozungumzwa katika Kisiwa cha Saint Lawrence (Marekani) na Rasi ya Chukchi (Urusi), ikienea katika Mlango-bahari wa Bering kati ya nchi hizo mbili. Ni ya tawi la Yupik la familia ya Eskimo-Aleut, tofauti na Kiyupʼik cha Alaska ya Kati (esu) na lahaja za Kiinuit (Kiinupiaq ipk, Kiinuktitut iu, Kigrinlandi kl). Jamii ya Wayupik wa Kisiwa cha Saint Lawrence huko Gambell na Savoonga imeihifadhi lugha hiyo chini ya programu za elimu ya lugha mbili za Alaska tangu miaka ya 1970. Upande wa Urusi, wazungumzaji wa Provideniya wanakabiliwa na shinikizo kubwa zaidi la Kirusi. Kiisimu, lugha hii ina sifa za kawaida za Eskimo-Aleut: upolisintesia wa muambatano wenye hadi viambishi tamati zaidi ya 100 vya unyambulishaji kwa kila neno, mpangilio wa ergative-absolutive, na utofautishaji wa idadi ya wawili (dual) na wingi.
Inakozungumzwa
Maneno 31 ya msingi katika Kiyupik cha Siberia ya Kati
Maji
мэк
/mək/
Moto
кэныг
/kənəɡ/
Jua
маасьихта
/maːsʲixta/
Mwezi
аасʼта
/aːsʼta/
Nyota
агьяӄ
/aɣjaq/
Mama
аакаг
/aːkaɡ/
Baba
аатаг
/aːtaɡ/
Mimi
хванга
/xʷaŋa/
Wewe
элпэк
/əɬpək/
Jina
атэӄ
/atəq/
Jicho
ии
/iː/
Mkono
унаак
/unaːk/
Moyo
эунгэк
/əuŋək/
Upendo
сахвэк
/saxvək/
Mti
эивкʼак
/əivkʼak/
Nyumba
нэӈэн
/nəŋən/
Mbwa
кагилхак
/kaɡilxak/
Paka
пусʼик
/pusʼik/
Kula
нэвлэк
/nəvlək/
Kunywa
эвлэк
/əvlək/
Moja
атасʼек
/atasʼek/
Mbili
малгʼук
/maɬʁuk/
Habari
аипак
/aipak/
Asante
игамсиӄанаӄ
/iɡamsiqanaq/
Nzuri
асʼилкʼа
/asʼilkʼa/
Vyanzo
Ulinganishaji wa maneno
Imelinganishwa na lugha za Eskimo-Aleut (Yupik branch — sister to Central Alaskan Yupʼik (esu) and Aleut) zinazohusiana
| Maana | Kiyupik cha Siberia ya Kati | Kiyupik cha Kati cha Alaska | Kigrinland | Kiinupiaq | Kiinuktitut | Kikullui | Kikhmer cha kale |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Maji | мэк /mək/ | meq /meq/ | imeq /imeq/ | imiq /imiq/ | ᐃᒪᖅ /imaq/ | पाणी /paːɳiː/ | ទឹក /tik/ |
| Moto | кэныг /kənəɡ/ | keneq /keneq/ | ikuallaq /ikuaɬːaq/ | igniq /iɡniq/ | ᐃᑯᒪ /ikuma/ | आग /aːɡ/ | ភ្លើង /pʰlɤːŋ/ |
| Jua | маасьихта /maːsʲixta/ | akerta /akerta/ | seqineq /seqineq/ | siqiñiq /siqiɲiq/ | ᓯᕿᓂᖅ /siqiniq/ | सूरज /suːɾədʒ/ | ព្រះអាទិត្យ /preh ʔaːtit/ |
| Mwezi | аасʼта /aːsʼta/ | iraluq /iraluq/ | qaammat /qaːmːat/ | tatqiq /tatqiq/ | ᑕᖅᑭᖅ /taqːiq/ | चांद /tʃãːd/ | ខែ /kʰae/ |
| Nyota | агьяӄ /aɣjaq/ | agyaq /aɣjaq/ | ulloriaq /uɬːɔʁiaq/ | uvluġiaq /uvluʁiaq/ | ᐅᓪᓗᕆᐊᖅ /ulˈluːriaq/ | तारा /t̪aːra/ | ផ្កាយ /pkaːj/ |
| Mama | аакаг /aːkaɡ/ | aana /aːna/ | anaana /anaːna/ | aaka /aːka/ | ᐊᓈᓇ /anaːna/ | आमा /aːma/ | មាតា /maːtaː/ |
| Baba | аатаг /aːtaɡ/ | ata /ata/ | ataata /ataːta/ | aapa /aːpa/ | ᐊᑖᑕ /ataːta/ | बाबा /baːba/ | បិតា /pitaː/ |
| Mimi | хванга /xʷaŋa/ | wiinga /wiːŋa/ | uanga /uaŋa/ | uvaŋa /uvaŋa/ | ᐅᕙᖓ /uˈvaŋa/ | हौं /hãũ/ | អញ /ʔaɲ/ |
| Wewe | элпэк /əɬpək/ | elpet /əɬpət/ | illit /iɬːit/ | ilvich /iʎvitʃ/ | ᐃᕝᕕᑦ /ivːit/ | तू /tu/ | ឯង /ʔeːŋ/ |
| Jina | атэӄ /atəq/ | ateq /atəq/ | ateq /atəq/ | atiq /atiq/ | ᐊᑎᖅ /aˈtiq/ | नां /nãː/ | ជ្មុះ /cmuəh/ |
| Jicho | ии /iː/ | ii /iː/ | isi /isi/ | iri /iri/ | ᐃᔨ /iji/ | आँख /ãːkʰ/ | ភ្នែក /pʰnɛːk/ |
| Mkono | унаак /unaːk/ | unirak /unirak/ | assak /asːak/ | argak /arɡak/ | ᐊᒡᒑᖅ /aɡːaːq/ | हाथ /haːtʰ/ | ហស្ត /hast/ |
| Moyo | эунгэк /əuŋək/ | irua /irua/ | uummat /uːmːat/ | uumman /uːmːan/ | ᐆᒻᒪᑦ /uːmːat/ | मन /mən/ | ហ្ឫទ័យ /hridəj/ |
| Upendo | сахвэк /saxvək/ | kenka /kenka/ | asaaq /asaːq/ | piqpaġiyaa /piqpaʁijaː/ | ᓇᒡᓕᒍᓱᒃ- /naɡliɡusuk/ | प्यार /pjaːɾ/ | ស្នេហា /snehaː/ |
| Mti | эивкʼак /əivkʼak/ | napa /napa/ | orpik /oɾpik/ | napaaqtaq /napaːqtaq/ | ᓇᐹᖅᑐᖅ /napaːqtuq/ | रूख /ɾuːkʰ/ | ដើមឈើ /daəm tʃʰəː/ |
| Nyumba | нэӈэн /nəŋən/ | ena /ena/ | illu /iɬːu/ | iglu /iɡlu/ | ᐃᒡᓗ /iɡlu/ | घर /ɡʱəɾ/ | គេហ /keːh/ |
| Mbwa | кагилхак /kaɡilxak/ | qimugta /qimuɣta/ | qimmeq /qimːeq/ | qimmiq /qimːiq/ | ᕿᒻᒥᖅ /qimːiq/ | कुकर /kukəɾ/ | ឆ្កែ /tʃʰkae/ |
| Paka | пусʼик /pusʼik/ | qassraaraq /qassraːraq/ | qitsuk /qitsuk/ | pussiq /pusːiq/ | ᐱᓯᒃᑎ /pisikti/ | बिल्ली /bilːiː/ | ឆ្មា /tʃʰmaː/ |
| Kula | нэвлэк /nəvlək/ | ner'uq /nerʔuq/ | nerivoq /neɾivoq/ | niġiruq /niʁiruq/ | ᓂᕆ- /niʁi/ | खाणु /kʰaːɳu/ | ស៊ី /siː/ |
| Kunywa | эвлэк /əvlək/ | mertuq /mertuq/ | imerpoq /imeɾpoq/ | imiġuq /imiʁuq/ | ᐃᒥᖅ- /imiq/ | पीणु /piːɳu/ | ផឹក /pʰək/ |
| Moja | атасʼек /atasʼek/ | ataucik /atautʃik/ | ataaseq /ataːseq/ | atausiq /atausiq/ | ᐊᑕᐅᓯᖅ /atausiq/ | एक /ek/ | ឯក /ʔaek/ |
| Mbili | малгʼук /maɬʁuk/ | malruk /maɬʁuk/ | marluk /maɬːuk/ | malġuk /maʎɣuk/ | ᒪᕐᕈᒃ /mɑˈruːk/ | दो /d̪o/ | វ្យរ /ʋiər/ |
| Habari | аипак /aipak/ | waqaa /waqaː/ | aluu /aluː/ | paglagvik /paɡlaɡvik/ | ᐊᐃ /aj/ | राम राम /ɾaːm ɾaːm/ | សួស្តី /suəsdəj/ |
| Asante | игамсиӄанаӄ /iɡamsiqanaq/ | quyana /qujana/ | qujanaq /qujanaq/ | quyanaq /qujanaq/ | ᓇᑯᕐᒦᒃ /nakuʁmiːk/ | धन्यवाद /dʱənjəʋaːd/ | អនុមោទនា /ʔanumoːtəna/ |
| Nzuri | асʼилкʼа /asʼilkʼa/ | assirtuq /asːirtuq/ | ajunngilaq /ajuŋːilaq/ | nakuuruq /nakuːruq/ | ᐱᐅᔪᖅ /piujuq/ | भलो /bʱəlo/ | ល្អ /lʔɑː/ |
Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.