泉州話

Kihokkien cha Quanzhou

Wasemaji約900万人 (泉州片) Uandishi wa KilatiniTâi-lô (臺羅) UsomajiMin Nan ya Quanzhou

Hokkien ya Quanzhou ni aina ya Min Nan yenye hadhi zaidi upande wa kaskazini, na mzizi wa kihistoria wa diaspora ya Hokkien nje ya nchi. Inahifadhi /ɯ/ (irabu ya kati isiyozungushwa) ambapo Hokkien ya Xiamen na Kitaiwani vina /u/ au /i/, na hutumia mfumo wa toni 7.

Inakozungumzwa

Usomaji wa herufi za Han katika Kihokkien cha Quanzhou

Herufi Maana Usomaji Umbo IPA
one 白讀 tsi̍t /t͡sit̚˦˩/
文讀 it /it̚˦˩/
two 白讀 nn̄g /n̩˨˦/
文讀 /li˨˩/
three 白讀 sann /sã˥˥/
文讀 sam /sam˥˥/
four /si˨˩/
five 白讀 gōo /ɡɔ˨˦/
文讀 ngóo /ŋɔ˨˦/
six 白讀 la̍k /lak̚˦˩/
文讀 lio̍k /liɔk̚˦˩/
seven tshit /tsʰit̚˥/
eight 白讀 peh /peʔ˥/
文讀 pat /pat̚˥/
nine 白讀 káu /kau˥˥/
文讀 kiú /kiu˥˥/
ten 白讀 tsa̍p /t͡sap̚˨˦/
文讀 si̍p /sip̚˨˦/
sun 白讀 li̍t /lit̚˦˩/
文讀 ji̍t /d͡ʑit̚˦˩/
moon 白讀 gue̍h /ɡueʔ˦˩/
文讀 gua̍t /ɡuat̚˦˩/
mountain 白讀 suann /suã˥˥/
文讀 san /san˥˥/
water 白讀 tsuí /t͡sui˥˧/
文讀 suí /sui˥˧/
fire 白讀 /he˥˧/
文讀 /ho˥˧/
tree 白讀 ba̍k /bak̚˦˩/
文讀 bo̍k /bɔk̚˦˩/
soil thóo /tʰɔ˥˥/
sky 白讀 thinn /tʰĩ˥˥/
文讀 thian /tʰian˥˥/
ground 白讀 /te˨˩/
文讀 /ti˨˩/
sea hái /hai˥˥/
dragon 文讀 liông /liɔŋ˨˦/
白讀 lêng /liŋ˨˦/
tiger hóo /hɔ˥˥/
dog khián /kʰian˥˥/
horse 白讀 /be˦˩/
文讀 /ma˦˩/
bird 白讀 tsiáu /t͡siau˥˧/
文讀 niáu /niau˥˧/
fish 白讀 /hu˨˦/
文讀 gîr /ɡɯ˨˦/
ox 白讀 /ɡu˨˦/
文讀 ngiû /ŋiu˨˦/
sheep 白讀 iûnn /ĩũ˨˦/
文讀 iông /iɔŋ˨˦/
cat niau /niau˥˥/
person 訓讀(儂) lâng /laŋ˨˦/
文讀 dzîn /d͡zin˨˦/
hand 白讀 tshiú /t͡ɕʰiu˥˥/
文讀 siú /siu˥˥/
foot 白讀 tsiok /t͡ɕiɔk̚˨˩/
文讀 tsok /t͡sɔk̚˨˩/
eye 白讀 ba̍k /bak̚˦˩/
文讀 bo̍k /bɔk̚˦˩/
ear 白讀 hīnn /hĩ˨˩/
文讀 /ni˥˧/
mouth 白讀 kháu /kʰau˥˧/
文讀 khióo /kʰiɔ˥˧/
head 白讀 thâu /tʰau˨˦/
文讀 tôo /tɔ˨˦/
heart sim /sim˥˥/
blood 白讀 hueh /hueʔ˦˩/
文讀 hiat /hiat̚˦˩/
meat 訓讀(本字未詳) bah /baʔ˦˩/
文讀 jio̍k /d͡ʑiɔk̚˦˩/
up 白讀 tsiūnn /t͡siũ˨˩/
文讀 siōng /siɔŋ˨˩/
down 白讀 ē /e˨˩/
文讀 /ha˨˩/
middle tiong /tiɔŋ˥˥/
hit tiòng /tiɔŋ˨˩/
center 文讀 iong /iɔŋ˥˥/
白讀 ng /ŋ̍˥˥/
left tsó /tsɔ˥˥/
right /iu˨˩/
east 白讀 tang /taŋ˥˥/
文讀 tong /tɔŋ˥˥/
西 west 白讀 sai /sai˥˥/
文讀 se /se˦/
south lâm /lam˨˦/
north pak /pak̚˦˩/
go 白讀 kiânn /kiã˨˦/
文讀 hêng /heŋ˨˦/
row hâng /haŋ˨˦/
come lâi /lai˨˦/
leave 白讀 khì /kʰi˨˩/
文讀 khù /kʰu˨˩/
see 白讀 kìnn /kĩ˦˩/
文讀 kiàn /kian˦˩/
hear 訓讀(鼻) phīnn /pʰĩ˨˩/
文讀 bûn /bun˨˦/
eat 白讀 tsia̍h /t͡ɕiaʔ˨˦/
文讀 si̍t /sit̚˨˦/
drink 訓讀(啉) lim /lim˦/
文讀 ím /im˥˧/
run 白讀 tsáu /t͡sau˥˧/
文讀 tsóo /t͡sɔ˥˧/
sit 白讀 tsē /t͡se˨˩/
文讀 tsō /t͡so˨˩/
stand 訓讀(徛) khiā /kʰia˨˩/
文讀 li̍p /lip̚˦˩/

Vyanzo

Ulinganishaji wa maneno

Imelinganishwa na lugha za Sinitic (Min Nan) zinazohusiana

Maana Kihokkien cha QuanzhouKitaiwaniKihokkien cha PenangKiteochewKihokkien cha XiamenKihainanKihokkien cha Zhangzhou
Maji /t͡sui˧˥/ /t͡sui˥˧/ /tsui˥˧/ /t͡sui˥˧/ /tsui˥˧/ /zui˨˩˧/ /tsui˥˧/
Moto /hə˧˥/ /hue˥˧/ /hue˥˧/ /hue˥˧/ /hue˥˧/ /hə˨˩˧/ /he˥˧/
Jua 日頭 /d͡ʑit˨˨tʰau˨˦/ 日頭 /lit˦tʰau˧˥/ 日頭 /lit˥˥tʰau˨˨/ 日头 /ʒik˥˥tʰau˥˥/ 日頭 /dzit̚˦ tʰau˨˦/ 日头 /dit˨˨tʰau˨˦/ 日頭 /dzit̚˩˨˩ tʰau˩˧/
Mwezi /ɡəʔ˨˦/ 月娘 /ɡueʔ˦niũ˧˥/ 月娘 /ɡueʔ˥˥niũ˨˦/ 月娘 /ɡueʔ˥˥niũ˥˥/ 月娘 /ɡueʔ̚˦ niũ˨˦/ /ŋet˨˨/ 月娘 /ɡeʔ̚˩˨˩ niũ˩˧/
Mama 老母 /lau˦˩bo˧˧/ 媽媽 /ma˥ma/ 阿媽 /a˧˧ma˧˧/ /ma˧˧/ 老母 /lau˨˨ bu˥˧/ /bo˨˩˧/ 老母 /lau˨˨ bu˥˧/
Baba 老父 /lau˦˩pɛ˧˧/ 爸爸 /pa˥pa/ 阿爸 /a˧˧pa˥˥/ /pa˧˧/ 老爸 /lau˨˨ pe˨˨/ /ba˨˨/ 老爸 /lau˨˨ pe˨˨/
Kula /t͡siaʔ˨˦/ /t͡siaʔ̚˦/ /tsiaʔ˥˥/ /t͡siaʔ˥˥/ /tsiaʔ̚˦/ /tʰeʔ˥˥/ /tsiaʔ̚˩˨˩/
Kunywa /lim˨˦/ /lim˦/ /lim˧˧/ /lim˧˧/ /lim˦/ /lim˨˦/ /lim˦/
Ukurasa 1/3

Ulinganishaji wa usomaji wa Han

Herufi Kihokkien cha QuanzhouKitaiwaniKihokkien cha XiamenKihokkien cha PenangKihokkien cha SingaporeKihokkien cha IndonesiaKihokkien cha Zhangzhou
白讀tsi̍t /t͡sit̚˦˩/文讀it /it̚˦˩/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˦/文讀it /it̚˧˨/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˧˨/文讀it /it̚˧˨/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /t͡siʔ˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˩˨˩/文讀it /it̚˩˨˩/
白讀nn̄g /n̩˨˦/文讀 /li˨˩/ 白讀nn̄g /n̩˨˩/文讀 /d͡ʑi˨˩/ 白讀nn̄g /n̩˨˨/文讀 /d͡ʑi˨˨/ 白讀nn̄g /n̩˨˦/文讀 /d͡ʑi˨˩/ 白讀nn̄g /n̩˧˧/文讀 /d͡ʑi˧˧/ 白讀nn̄g /n̩˨/文讀 /d͡ʑi˨/ 白讀nn̄g /n̩˩˧/文讀 /d͡ʑi˩˧/
白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˦˦/文讀sam /sam˦˦/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/ 白讀sann /sã˦˦/文讀sam /sam˦˦/
/si˨˩/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˩/ /si˥˩/ /si˨˩/
白讀gōo /ɡɔ˨˦/文讀ngóo /ŋɔ˨˦/ 白讀gōo /ɡo˨˦/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˩/ 白讀gōo /ɡɔ˧˧/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡo˩˧/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/
白讀la̍k /lak̚˦˩/文讀lio̍k /liɔk̚˦˩/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˩˨˩/文讀lio̍k /liɔk̚˩˨˩/
tshit /tsʰit̚˥/ tshit /tsʰit̚˦/ tshit /tsʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˧˨/ tshit /t͡sʰit̚˨/ tshit /t͡sʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˧˨/
白讀peh /peʔ˥/文讀pat /pat̚˥/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˧˨/文讀pat /pat̚˧˨/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀pueh /pueʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˧˨/文讀pat /pat̚˧˨/
白讀káu /kau˥˥/文讀kiú /kiu˥˥/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/
白讀tsa̍p /t͡sap̚˨˦/文讀si̍p /sip̚˨˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˩˨˩/文讀si̍p /sip̚˩˨˩/
Ukurasa 1/7

Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.