新加坡福建話

Kihokkien cha Singapore

Sinitic > Min > Min Nan > Hokkien > Singapore

FamiliaSinitic > Min > Min Nan > Hokkien > Singapore Wasemaji約120万人 (シンガポール福建話) EneoSingapore Uandishi wa KilatiniTâi-lô (Singapore convention) UsomajiKihokkien cha Singapore (mtindo wa POJ)

Kihokkien cha Singapore ni aina ya Min Nan kinachozungumzwa na kizazi cha wazee cha Wachina wa Singapore na zamani kilitumika kama lugha ya pamoja kati ya Wachina. Kinatokana na Hokkien cha Zhangzhou (漳州) chenye athari ya Quanzhou (泉州), kinatofautiana na Hokkien cha Taiwan na Amoy katika: mabadiliko ya irabu /iŋ/→/eŋ/, kiwakilishi 我 hutamkwa /wa/ badala ya /gua/, na utofautisho dhaifu kati ya usomaji wa kifasihi na wa kawaida. Mawasiliano na Kimalei, Kiingereza, Kikantoni, Kiteochew, na Mandarini yamezalisha maneno mengi ya mkopo (suka 'pendelea' < Kimalei, pasar 'soko', salah 'kosa', mata-mata 'polisi' n.k.). Data hutumia mtindo wa POJ kwa upatanifu na Hokkien cha Taiwan (nan); toni hufuata mfumo wa kawaida wa toni 8 (bila sandhi).

Inakozungumzwa

Usomaji wa herufi za Han katika Kihokkien cha Singapore

Herufi Maana Usomaji Umbo IPA
one 白讀 tsi̍t /t͡sit̚˦/
文讀 it /it̚˦/
two 白讀 nn̄g /n̩˧˧/
文讀 /d͡ʑi˧˧/
three 白讀 sann /sã˦/
文讀 sam /sam˦/
four /si˩/
five 白讀 gōo /ɡɔ˧˧/
文讀 ngóo /ŋɔ˥˧/
six 白讀 la̍k /lak̚˦/
文讀 lio̍k /liɔk̚˦/
seven tshit /t͡sʰit̚˨/
eight 白讀 pueh /pueʔ˦/
文讀 pat /pat̚˦/
nine 白讀 káu /kau˥˧/
文讀 kiú /kiu˥˧/
ten 白讀 tsa̍p /t͡sap̚˦/
文讀 si̍p /sip̚˦/
sun 白讀 ji̍t /d͡ʑit̚˦/
文讀 li̍t /lit̚˦/
moon 白讀 gue̍h /ɡueʔ˦/
文讀 gua̍t /ɡuat̚˦/
mountain 白讀 suann /suã˦/
文讀 san /san˦/
water 白讀 tsuí /t͡sui˥˧/
文讀 suí /sui˥˧/
fire 白讀 hué /hue˥˧/
文讀 /ho˥˧/
tree bo̍k /bɔk̚˦/
soil thóo /tʰɔ˥˧/
sky 白讀 thinn /tʰĩ˦/
文讀 thian /tʰian˦/
ground 白讀 /te˨˩/
文讀 /ti˨˩/
sea hái /hai˥˧/
dragon 文讀 liông /liɔŋ˨˦/
白讀 lêng /liŋ˨˦/
tiger hóo /hɔ˥˧/
dog khián /kʰian˥˧/
horse 白讀 /be˥˧/
文讀 /ma˥˧/
bird 白讀 tsiáu /t͡siau˥˧/
文讀 niáu /niau˥˧/
fish 白讀 /hi˨˦/
文讀 /ɡu˨˦/
ox 白讀 /ɡu˨˦/
文讀 ngiû /ŋiu˨˦/
sheep 白讀 iûnn /ĩũ˨˦/
文讀 iông /iɔŋ˨˦/
cat niau /niau˦/
person 訓讀(儂) lâng /laŋ˨˦/
文讀 jîn /d͡ʑin˨˦/
hand 白讀 tshiú /t͡sʰiu˥˧/
文讀 siú /siu˥˧/
foot tsiok /t͡siɔk̚˧˨/
eye 白讀 ba̍k /bak̚˦/
文讀 bo̍k /bɔk̚˦/
ear 白讀 hīnn /hĩ˨˩/
文讀 /ni˥˧/
mouth kháu /kʰau˥˧/
head 白讀 thâu /tʰau˨˦/
文讀 tôo /tɔ˨˦/
heart sim /sim˦/
blood 白讀 hueh /hueʔ˦/
文讀 hiat /hiat̚˦/
meat 訓讀(本字未詳) bah /baʔ˦/
文讀 jio̍k /d͡ʑiɔk̚˦/
up 白讀 tsiūnn /t͡siũ˨˩/
文讀 siōng /siɔŋ˨˩/
down 白讀 ē /e˨˩/
文讀 /ha˨˩/
middle tiong /tiɔŋ˦/
hit tiòng /tiɔŋ˨˩/
center 文讀 iong /iɔŋ˦/
白讀 ng /ŋ̍˦/
left tsó /t͡sɔ˥˧/
right /iu˨˩/
east 白讀 tang /taŋ˦/
文讀 tong /tɔŋ˦/
西 west 白讀 sai /sai˦/
文讀 se /se˦/
south lâm /lam˨˦/
north pak /pak̚˨/
go 白讀 kiânn /kiã˨˦/
文讀 hêng /heŋ˨˦/
row hâng /haŋ˨˦/
come lâi /lai˨˦/
leave 白讀 khì /kʰi˨˩/
文讀 khù /kʰu˨˩/
see 白讀 kìnn /kĩ˨˩/
文讀 kiàn /kian˨˩/
hear 訓讀(鼻) phīnn /pʰĩ˨˩/
文讀 bûn /bun˨˦/
eat 白讀 tsia̍h /t͡siaʔ˦/
文讀 si̍t /sit̚˦/
drink 訓讀(啉) lim /lim˦/
文讀 ím /im˥˧/
run 白讀 tsáu /t͡sau˥˧/
文讀 tsóo /t͡sɔ˥˧/
sit 白讀 tsē /t͡se˨˩/
文讀 tsō /t͡so˨˩/
stand 訓讀(徛) khiā /kʰia˨˩/
文讀 li̍p /lip̚˦/

Vyanzo

Ulinganishaji wa usomaji wa Han

Imelinganishwa na lugha za Sinitic > Min > Min Nan > Hokkien > Singapore zinazohusiana

Herufi Kihokkien cha SingaporeKihokkien cha IndonesiaKihokkien cha XiamenKihokkien cha PenangKitaiwaniKihokkien cha QuanzhouKihokkien cha Malaysia
白讀tsi̍t /t͡sit̚˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /t͡siʔ˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˦/文讀it /it̚˧˨/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˧˨/文讀it /it̚˧˨/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /t͡sit̚˦˩/文讀it /it̚˦˩/ 文讀it /it̚˧˨/白讀tsi̍t /tsit̚˥/
白讀nn̄g /n̩˧˧/文讀 /d͡ʑi˧˧/ 白讀nn̄g /n̩˨/文讀 /d͡ʑi˨/ 白讀nn̄g /n̩˨˨/文讀 /d͡ʑi˨˨/ 白讀nn̄g /n̩˨˦/文讀 /d͡ʑi˨˩/ 白讀nn̄g /n̩˨˩/文讀 /d͡ʑi˨˩/ 白讀nn̄g /n̩˨˦/文讀 /li˨˩/ 文讀 /dzi˨˩/白讀nn̄g /nŋ˨˩/
白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˦˦/文讀sam /sam˦˦/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/
/si˩/ /si˥˩/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˨˩/
白讀gōo /ɡɔ˧˧/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˩/ 白讀gōo /ɡo˨˦/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨˦/文讀ngóo /ŋɔ˨˦/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˩/
白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦˩/文讀lio̍k /liɔk̚˦˩/ 白讀la̍k /lak̚˥/文讀lio̍k /liɔk̚˥/
tshit /t͡sʰit̚˨/ tshit /t͡sʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˦/ tshit /tsʰit̚˥/ tshit /tsʰit̚˧˨/
白讀pueh /pueʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˧˨/文讀pat /pat̚˧˨/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˥/文讀pat /pat̚˥/ 白讀peh /peʔ˥/文讀pat /pat̚˥/
白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˥/文讀kiú /kiu˥˥/ 白讀káu /kau˥˩/文讀kiú /kiu˥˩/
白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˨˦/文讀si̍p /sip̚˨˦/ 白讀tsa̍p /t͡sap̚˥/文讀si̍p /sip̚˥/
Ukurasa 1/7

Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.