潮州话

Kiteochew

Kichina (Min Nan, Chao-Shan)

FamiliaKichina (Min Nan, Chao-Shan) Wasemaji~13M (Chaoshan + diaspora) HatiHerufi za Kihan / uandishi wa Kirumi wa Peng'im NchiChina Lugha rasmiHapana (inayotambuliwa kikanda) Uhai wa lughasalama ISO 639-3nan

Kiteochew (Kichaoshan) ni aina ya Min ya Kusini inayotofautishwa na Kihokkien cha Taiwan; licha ya asili moja, uelewa baina yao ni mdogo. Kuna jumuiya kubwa za diaspora ya Kiteochew nchini Thailand (takriban watu milioni 5), Cambodia na Singapore.

Inakozungumzwa

Maneno 31 ya msingi katika Kiteochew

Maji

/tsui˥˧/

Moto

/hue˥˧/

Jua

日头

/ʒik˥˥tʰau˥˥/

Mwezi

月娘

/ɡueʔ˥˥niũ˥˥/

Nyota

/tsʰẽ˧/

Mama

/ma˧˧/

Baba

/pa˧˧/

Mimi

/ua˥˨/

Wewe

/lɯ˥˨/

Jina

/miã˥/

Jicho

/mak˥˥/

Mkono

/tsʰiu˥˧/

Moyo

/sim˧˧/

Upendo

/ai˨˩˧/

Mti

/tsʰiu˩˩/

Nyumba

/tsʰu˨˩˧/

Mbwa

/kau˥˧/

Paka

/niau˧˧/

Kula

/tsiaʔ˥˥/

Kunywa

/lim˧˧/

Moja

/tsek˨˨/

Mbili

/zi˩/

Habari

汝好

/lɯ˥˧ho˥˧/

Asante

感谢

/kam˥˧sia˩˩/

Nzuri

/ho˥˧/

Kompyuta

电脑

/tieŋ˩˩nãu˧˥/

Sushi

寿司

/siu˩˩si˧˧/

Vyanzo

Ulinganishaji wa maneno

Imelinganishwa na lugha za Sinitic (Min Nan, Chao-Shan) zinazohusiana

Maana KiteochewKihokkien cha PenangKihokkien cha XiamenKihokkien cha ZhangzhouKihokkien cha QuanzhouKitaiwaniMin Pu-Xian
Maji /tsui˥˧/ /tsui˥˧/ /tsui˥˧/ /tsui˥˧/ /tsui˥˥/ /tsui˥˧/ /ɬui˦˩/
Moto /hue˥˧/ /hue˥˧/ /hue˥˧/ /he˥˧/ /hə˧˥/ /hue˥˧/ /hø˦˩/
Jua 日头 /ʒik˥˥tʰau˥˥/ 日頭 /lit˥˥tʰau˨˨/ 日頭 /dzit̚˦tʰau˨˦/ 日頭 /dzit̚˩˨˩tʰau˩˧/ 日頭 /lit̚˨˦tʰau˨˦/ 日頭 /lit˦tʰau˧˥/ 日头 /lit˥˥tʰau˧˧/
Mwezi 月娘 /ɡueʔ˥˥niũ˥˥/ 月娘 /ɡueʔ˥˥niũ˨˦/ 月娘 /ɡueʔ̚˦ niũ˨˦/ 月娘 /ɡeʔ̚˩˨˩ niũ˩˧/ /ɡəʔ˨˦/ 月娘 /ɡueʔ˦niũ˧˥/ /ɣueʔ˥˥/
Nyota /tsʰẽ˧/ /tsʰẽ˥/ /tsʰĩ˥/ /tsʰẽ˧˦/ /tsʰĩ˧˧/ /tsʰĩ˥/ /tsʰĩ˥˧/
Mama /ma˧˧/ 阿媽 /a˧˧ma˧˧/ 老母 /lau˨˨bu˥˧/ 老母 /lau˨˨bu˥˧/ 老母 /lau˦˩bo˧˧/ 媽媽 /ma˥ma/ 老母 /lau˥˥bo˦˩/
Baba /pa˧˧/ 阿爸 /a˧˧pa˥˥/ 老爸 /lau˨˨pe˨˨/ 老爸 /lau˨˨pe˨˨/ 老父 /lau˦˩pɛ˧˧/ 爸爸 /pa˥pa/ 老父 /lau˥˥pe˥˧/
Mimi /ua˥˨/ /ɡua˥˧/ /ɡua˥˧/ /ɡua˥˧/ /ɡua˥˥/ /ɡua˥˩/ /ɡua˩˧/
Ukurasa 1/4

Ulinganishaji wa usomaji wa Han

Herufi KiteochewTeochew cha ThailandKitaiwaniKihokkien cha MalaysiaKihokkien cha XiamenKihokkien cha SingaporeKihokkien cha Indonesia
白讀tsek4 /tsek̚˨˩/文讀it4 /it̚˨˩/ 白讀zêg8 /tseʔ˥/文讀ig4 /ik̚˨/ 白讀tsi̍t /tsit̚˦/文讀it /it̚˦/ 文讀it /it̚˧˨/白讀tsi̍t /tsit̚˥/ 白讀tsi̍t /tsit̚˦/文讀it /it̚˧˨/ 白讀tsi̍t /tsit̚˦/文讀it /it̚˦/ 白讀tsi̍t /tsiʔ˦/文讀it /it̚˦/
白讀no6 /no˧˥/文讀ri6 /ʑi˧˥/ 白讀no6 /no˧˥/文讀ri6 /dzi˧˥/ 白讀nn̄g /n̩˨˩/文讀 /dʑi˨˩/ 文讀 /dzi˨˩/白讀nn̄g /nŋ˨˩/ 白讀nn̄g /n̩˨˨/文讀 /dʑi˨˨/ 白讀nn̄g /n̩˧˧/文讀 /dʑi˧˧/ 白讀nn̄g /n̩˨/文讀 /dʑi˨/
白讀sã1 /sã˧˧/文讀sam1 /sam˧˧/ 白讀sã1 /sã˧/文讀sam1 /sam˧/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/ 白讀sann /sã˥˥/文讀sam /sam˥˥/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/ 白讀sann /sã˦/文讀sam /sam˦/
si3 /si˨˩˧/ si3 /si˨˩˧/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˨˩/ /si˩/ /si˥˩/
ngou6 /ŋou˧˥/ 白讀ngou6 /ŋou˧˥/文讀ngou2 /ŋou˧˥/ 白讀gōo /ɡo˨˦/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˩/ 白讀gōo /ɡɔ˨˩/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˧˧/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/ 白讀gōo /ɡɔ˨/文讀ngóo /ŋɔ˥˧/
白讀lag8 /lak̚˥/文讀liog8 /liɔk̚˥/ 白讀lag8 /lak̚˥/文讀liog8 /liɔk̚˥/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˥/文讀lio̍k /liɔk̚˥/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/ 白讀la̍k /lak̚˦/文讀lio̍k /liɔk̚˦/
cig4 /tsʰik̚˨/ cig4 /tsʰiʔ˨/ tshit /tsʰit̚˦/ tshit /tsʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˧˨/ tshit /tsʰit̚˨/ tshit /tsʰit̚˧˨/
boih4 /poiʔ˨/ 白讀boih4 /poiʔ˨/文讀bag4 /pat̚˨/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˥/文讀pat /pat̚˥/ 白讀peh /peʔ˧˨/文讀pat /pat̚˧˨/ 白讀pueh /pueʔ˦/文讀pat /pat̚˦/ 白讀peh /peʔ˦/文讀pat /pat̚˦/
白讀kau2 /kau˥˧/文讀kiu2 /kiu˥˧/ 白讀gao2 /kau˧˩/文讀giu2 /kiu˧˩/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˩/文讀kiú /kiu˥˩/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/ 白讀káu /kau˥˧/文讀kiú /kiu˥˧/
白讀tsap8 /tsap̚˥/文讀sip8 /sip̚˥/ 白讀zab8 /tsap̚˥/文讀sib8 /sip̚˥/ 白讀tsa̍p /tsap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /tsap̚˥/文讀si̍p /sip̚˥/ 白讀tsa̍p /tsap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /tsap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/ 白讀tsa̍p /tsap̚˦/文讀si̍p /sip̚˦/
Ukurasa 1/7

Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.