永安話

Min Zhong (Yong'an)

Sinitic (Min, Central)

FamiliaSinitic (Min, Central) Wasemaji約100万人 (閩中区) Eneo福建省三明市永安 — 閩中区方言(最小の閩下位区分) Uandishi wa KilatiniPhonetic romanization (IPA-aligned) UsomajiMin ya Kati (Yong'an)

Aina ya Min ya Kati ya Yong'an huko Sanming, Fujian—tawi dogo zaidi na lenye nyaraka chache zaidi miongoni mwa matawi ya Min, lililo kati ya Min ya Mashariki na Min ya Kaskazini.

Inakozungumzwa

Usomaji wa herufi za Han katika Min Zhong (Yong'an)

Herufi Maana Usomaji Umbo IPA
one 白讀 i /i˦˨/
文讀 ieʔ /iɛʔ˥/
two 文讀 ni /ni˨˨/
白讀 laŋ /laŋ˨˨/
three saŋ /saŋ˥˦/
four si /si˧˥/
five ŋu /ŋu˨˨/
six lu /lu˦˨/
seven tsʰi /tsʰi˦˨/
eight pai /pai˦˨/
nine kiu /kiu˧˩/
ten si /si˦˨/
sun ni /ni˦˨/
moon ŋuoʔ /ŋuɔʔ˦˨/
mountain saŋ /saŋ˥˦/
water sui /sui˧˩/
fire hui /xui˧˩/
tree mu /mu˦˨/
soil tʰu /tʰu˧˩/
sky tʰiŋ /tʰiŋ˥˦/
ground ti /ti˨˨/
sea hai /xai˧˩/
dragon løŋ /løyŋ˨˨/
tiger hu /xu˧˩/
dog kʰyŋ /kʰyŋ˧˩/
horse ma /ma˨˩/
bird niau /niau˧˩/
fish ŋy /ŋy˨˨/
ox 白讀 ŋu /ŋu˨˨/
文讀 ŋiu /ŋiu˨˨/
sheep ioŋ /iɔŋ˨˨/
cat mau /mau˥˦/
person 訓讀(儂) nøŋ /nøyŋ˨˨/
文讀 /iŋ˨˨/
hand tɕʰiu /tɕʰiu˧˩/
foot tsy /tsy˦˨/
eye 白讀 moʔ /mɔʔ˦˨/
文讀 muʔ /muʔ˦˨/
ear ŋi /ŋi˧˩/
mouth kʰau /kʰau˧˩/
head tʰau /tʰau˨˨/
heart siŋ /siŋ˥˦/
blood haiʔ /xaiʔ˥/
meat ny /nyʔ˦˨/
up sioŋ /siɔŋ˨˨/
down 白讀 a /a˨˨/
文讀 ha /xa˨˨/
middle tøŋ /tœyŋ˥˦/
hit tøŋ /tœyŋ˧˥/
center ioŋ /iɔŋ˥˦/
left tso /tso˧˩/
right iu /iu˨˨/
east 白讀 tøŋ /tøyŋ˥˦/
文讀 tuŋ /tuŋ˥˦/
西 west si /si˥˦/
south naŋ /naŋ˨˨/
north pa /pɛʔ˥/
go kiaŋ /kiaŋ˨˨/
row heŋ /xeŋ˨˨/
come 白讀 li /li˨˨/
文讀 lai /lai˨˨/
leave 白讀 ko /kø˧˥/
文讀 kʰy /kʰy˧˥/
see kiŋ /kiŋ˧˥/
hear /uŋ˨˨/
eat 白讀 sioʔ /siɔʔ˦˨/
文讀 sieʔ /siɛʔ˦˨/
drink /eŋ˧˩/
run tsau /tsau˧˩/
sit so /sø˨˨/
stand li /liʔ˦˨/

Vyanzo

Ulinganishaji wa usomaji wa Han

Imelinganishwa na lugha za Sinitic (Min, Central) zinazohusiana

Herufi Min Zhong (Yong'an)Min BeiKimin MasharikiMin Pu-XianKihakkaPinghuaShao-Jiang Min
白讀i /i˦˨/文讀ieʔ /iɛʔ˥/ 白讀ì /i˧˧/文讀ĭ /i˨˦/ 白讀sĭk /siɪʔ˥/文讀ék /ʔɛiʔ˥/ 白讀cik /tɬiʔ˥/文讀ik /iʔ˥/ yit /jit̚˨/ it⁵ /it̚˥/ it /it˨/
文讀ni /ni˨˨/白讀laŋ /laŋ˨˨/ 白讀lâng /laŋ˧˧/文讀 /ni˨˦/ 白讀lâng /laŋ˨˦˨/文讀nê̤i /nei˨˦˨/ 白讀nō͘ /nɔ˧˩/文讀ñî /ɲi˧˩/ ngi /ŋi˥˥/ ni²² /ni˨˨/ ngi /ŋi˧˥/
saŋ /saŋ˥˦/ sáng /saŋ˥˦/ săng /saŋ˦˦/ 白讀 /sã˥˧/文讀sang /saŋ˥˧/ sâm /sam˦˦/ sam⁵⁴ /saːm˥˦/ sang /saŋ˦/
si /si˧˥/ /si˧˧/ /sei˨˩˧/ lhì /ɬi˦˨/ si /si˥˥/ si²² /si˨˨/ si /si˥/
ŋu /ŋu˨˨/ 白讀ngǚ /ŋy˨˦/文讀ngǔ /ŋu˨˦/ 白讀ngô /ŋou˨˦˨/文讀ngū /ŋu˧˧/ 白讀ngô͘ /ŋɔ˧˩/文讀ngū /ŋu˧˧/ ńg /ŋ̩˧˩/ ng²¹ /ŋ̍˨˩/ ng /ŋ̍˧/
lu /lu˦˨/ 白讀lü̆ /ly˨˦/文讀liŭ /liu˨˦/ 白讀lĕ̤k /løyʔ˨˦/文讀liŏk /liɔuʔ˨˦/ 白讀la̍k /laʔ˨˦/文讀lo̍k /lɔʔ˨˦/ liuk /liuk̚˥/ lok²² /lok̚˨˨/ liuk /liuk˨/
tsʰi /tsʰi˦˨/ chĭ /tsʰi˨˦/ chék /tsʰeiʔ˨˦/ cheh⁵ /tsʰiʔ˥/ chhit /tsʰit̚˨/ chat⁵ /tsʰɐt̚˥/ chit /tsʰit˨/
pai /pai˦˨/ păi /paiʔ˨˦/ báik /paiʔ˨˦/ 白讀poeh /pɔeʔ˥/文讀pat /pat̚˥/ pat /pat̚˨/ pat⁵ /pat̚˥/ pat /pat˨/
kiu /kiu˧˩/ giǔ /kiu˧˩/ 白讀gāu /kau˧˩/文讀giū /kiu˧˩/ 白讀kâu /kau˧˩/文讀kiû /kiu˧˩/ kiú /kiu˧˩/ kau³⁵ /kɐu˧˥/ kiu /kiu˧˩/
si /si˦˨/ sĭp /siʔ˨˦/ 白讀sĕk /seiʔ˨˦/文讀sĭk /siʔ˥/ 白讀sa̍p /saʔ˨˦/文讀si̍p /siʔ˨˦/ sṳ̍p /sɨp̚˥/ sap²² /sɐp̚˨˨/ sip /sip˥/
Ukurasa 1/7

Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.