惠陽客家話

Huiyang Hakka

Sinitic (Hakka)

FamiliaSinitic (Hakka) Wasemaji約150万人 (惠州市惠陽) + 香港新界・スリナム客家 Eneo廣東省惠州市惠陽区 — 粵台片新惠小片。深圳・香港新界・スリナム/ガイアナ客家ディアスポラの母方言 Uandishi wa KilatiniPha̍k-fa-sṳ (PFS / 客語白話字) UsomajiKihakka cha Huiyang

Lahaja ya Kihakka ya kikundi-dogo cha Xin-Hui (新惠小片) cha tawi la Yue-Tai (粵台片), inayozungumzwa Huiyang, Huizhou, mashariki mwa Guangdong. Haina sauti za kukunja ulimi kama Kihakka cha Meixian (tofauti na Hailu), na ina mikondo yake ya toni ya kikundi-dogo. Ni lahaja ya asili ya Wahakka wa Shenzhen na Maeneo Mapya ya Hong Kong, pamoja na wahamiaji Wahakka nchini Suriname na Guyana.

Inakozungumzwa

Usomaji wa herufi za Han katika Huiyang Hakka

Herufi Maana Usomaji Umbo IPA
one yit /jit̚˩/
two ngì /ŋi˥˧/
three sâm /sam˧˧/
four /si˥˧/
five ńg /ŋ̍˧˩/
six liu̍k /liuk̚˥/
seven chhit /tsʰit̚˩/
eight pat /pat̚˩/
nine kiú /kiu˧˩/
ten si̍p /sip̚˥/
sun ngi̍t /ŋit̚˥/
moon ngie̍t /ŋiet̚˥/
mountain sân /san˧˧/
water súi /sui˧˩/
fire /fo˧˩/
tree mu̍k /muk̚˥/
soil thú /tʰu˧˩/
sky thiên /tʰien˧˧/
ground thì /tʰi˥˧/
sea hói /hoi˧˩/
dragon liung /liuŋ˩˩/
tiger /fu˧˩/
dog khién /kʰien˧˩/
horse /ma˧˩/
bird tiáu /tiau˧˩/
fish ng /ŋ˩˩/
ox ngiu /ŋiu˩˩/
sheep yong /joŋ˩˩/
cat mêu /meu˧˧/
person ngin /ŋin˩˩/
hand /su˧˩/
foot chiuk /tɕiuk̚˩/
eye mu̍k /muk̚˥/
ear ngí /ŋi˧˩/
mouth khiéu /kʰieu˧˩/
head theu /tʰeu˩˩/
heart sîm /sim˧˧/
blood hiet /hiet̚˩/
meat ngiu̍k /ŋiuk̚˥/
up sòng /soŋ˥˧/
down /ha˥˧/
middle chûng /tsuŋ˧˧/
hit chùng /tsuŋ˥˧/
center yông /joŋ˧˧/
left chó /tso˧˩/
right /ju˥˧/
east tûng /tuŋ˧˧/
西 west /si˧˧/
south nam /nam˩˩/
north 白讀 pet /pet̚˩/
文讀 pak /pak̚˩/
go hang /haŋ˩˩/
row hòng /hoŋ˥˧/
come loi /loi˩˩/
leave /hi˥˧/
see kièn /kien˥˧/
hear vun /vun˩˩/
eat si̍t /sit̚˥/
drink yím /jim˧˩/
run chéu /tseu˧˩/
sit chhô /tsʰo˧˧/
stand li̍p /lip̚˥/

Vyanzo

Ulinganishaji wa usomaji wa Han

Imelinganishwa na lugha za Sinitic (Hakka) zinazohusiana

Herufi Huiyang HakkaHakka ya MeixianKihakka cha TaiwanKihakkaKihakka cha HailuShao-Jiang MinPinghua
yit /jit̚˩/ yit /jit̚˩/ id5 /it̚˨/ yit /jit̚˨/ yit /jit̚˥/ it /it˨/ it⁵ /it̚˥/
ngì /ŋi˥˧/ ngì /ŋi˥˧/ ngi4 /ŋi˥˥/ ngi /ŋi˥˥/ ngì /ŋi˧˧/ ngi /ŋi˧˥/ ni²² /ni˨˨/
sâm /sam˧˧/ sâm /sam˦˦/ sam1 /sam˨˦/ sâm /sam˦˦/ sâm /sam˥˧/ sang /saŋ˦/ sam⁵⁴ /saːm˥˦/
/si˥˧/ /sɿ˥˧/ si4 /si˥˥/ si /si˥˥/ /si˩˩/ si /si˥/ si²² /si˨˨/
ńg /ŋ̍˧˩/ ńg /ŋ̍˧˩/ ng3 /ŋ̩˧˩/ ńg /ŋ̩˧˩/ ńg /ŋ̩˨˦/ ng /ŋ̍˧/ ng²¹ /ŋ̍˨˩/
liu̍k /liuk̚˥/ liu̍k /liuk̚˥/ liug6 /liuk̚˥/ liuk /liuk̚˥/ liu̍k /liuk̚˨/ liuk /liuk˨/ lok²² /lok̚˨˨/
chhit /tsʰit̚˩/ chhit /tsʰit̚˩/ cid5 /tsʰit̚˨/ chhit /tsʰit̚˨/ chhit /tsʰit̚˥/ chit /tsʰit˨/ chat⁵ /tsʰɐt̚˥/
pat /pat̚˩/ pat /pat̚˩/ bad5 /pat̚˨/ pat /pat̚˨/ pat /pat̚˥/ pat /pat˨/ pat⁵ /pat̚˥/
kiú /kiu˧˩/ kiú /kiu˧˩/ giu3 /kiu˧˩/ kiú /kiu˧˩/ kiú /kiu˨˦/ kiu /kiu˧˩/ kau³⁵ /kɐu˧˥/
si̍p /sip̚˥/ sṳ̍p /sɨp̚˥/ siib6 /sɨp̚˥/ sṳ̍p /sɨp̚˥/ shi̍p /ʃip̚˨/ sip /sip˥/ sap²² /sɐp̚˨˨/
Ukurasa 1/7

Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.