徽州话(婺源)
Kichina Hui (Wuyuan)
Kichina-Kitibeti (Kichina, Hui — 祁婺片)
Kihui cha Wuyuan (婺源徽语) ni aina ya Kichina cha Hui inayozungumzwa katika Kaunti ya Wuyuan, kaskazini-mashariki mwa Jiangxi, eneo ambalo kihistoria lilikuwa sehemu ya ukanda wa utamaduni wa Huizhou. Toleo la pili la Atlasi ya Lugha za China hukipanga pamoja na Qimen katika tawi la Qi–Wu la Kihui, likirekebisha uainishaji wa zamani ulioweka Wuyuan katika tawi la Xiu–Yi. Usemi hutofautiana pia ndani ya kaunti, na tafiti za nyanjani katika maeneo kama Shichun zimeandika mifumo ya kifonolojia iliyo tofauti na Kimandarini Sanifu pamoja na aina nyingine za Kihui. Kama Kihui kwa upana, usemi wa Wuyuan upo katika eneo la mpito kati ya Kiwu, Kigan na Kimandarini cha Yangtze ya Chini, na huonyesha tabaka za athari za mawasiliano katika matamshi na msamiati. Kwa kawaida huandikwa kwa herufi sanifu za Kichina, hauna hadhi rasmi tofauti, na unazidi kutumiwa pamoja na Kimandarini Sanifu.
Inakozungumzwa
Maneno 31 ya msingi katika Kichina Hui (Wuyuan)
Maji
水
/ɕy˥˧/
Moto
火
/xu˥˧/
Jua
—
/—/
Mwezi
月光
/yo˧˩kuaŋ˧˥/
Nyota
星
/ɕiã˧˩/
Mama
妈
/ma˧˧/
Baba
爸
/pa˥˧/
Mimi
我
/ŋo˧˩/
Wewe
你
/n̩˧˩/
Jina
名字
/mĩ˩ sɿ/
Jicho
—
/—/
Mkono
手
/səu˥˧/
Moyo
心
/ɕin˧˧/
Upendo
爱
/ai˥˧/
Mti
树
/ɕy˥˧/
Nyumba
屋
/uʔ˧˥/
Mbwa
狗
/kəu˥˧/
Paka
猫
/mau˥˧/
Kula
吃
/tɕʰi˧˥/
Kunywa
喝
/xa˧˥/
Moja
一
/iʔ˧˥/
Mbili
二
/ə˩˧/
Habari
你好
/n̩˥˧hau˥˧/
Asante
谢谢
/ɕie˥˧ɕie˧˩/
Nzuri
好
/hau˥˧/
Ulinganishaji wa maneno
Imelinganishwa na lugha za Sino-Tibetan (Sinitic, Hui — 祁婺片) zinazohusiana
| Maana | Kichina Hui (Wuyuan) | Hui | Kixiang (Hengyang) | Kimandarini cha Lanyin | Kixiang | Kisichuan | Kimandarin cha Xi'an |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Maji | 水 /ɕy˥˧/ | 水 /ɕy˦˦/ | 水 /ɕyei˥˩/ | 水 /sui˥˧/ | 水 /ɕyei˦˩/ | 水 /suei˥˧/ | 水 /fei˥˧/ |
| Moto | 火 /xu˥˧/ | 火 /xu˦˦/ | 火 /xo˥˩/ | 火 /xo˥˧/ | 火 /xo˦˩/ | 火 /xo˥˧/ | 火 /xuo˥˧/ |
| Jua | — /—/ | 日头 /ʐɨ˨˦tʰəu/ | 太陽 /tʰai˥˩ iaŋ˥˩/ | 日头 /ʐɨ˨˦tʰəu˨˦/ | 太阳 /tʰai˥˩ian˩˧/ | 太阳 /tʰai˥˩iaŋ˧˥/ | 日头 /ʐɿ˥˥tʰou˨˦/ |
| Mwezi | 月光 /yo˧˩kuaŋ˧˥/ | 月光 /yo˨˧kuaŋ˨˦/ | 月亮 /ye˨˩ liaŋ˥˩/ | 月亮 /yɛ˦˦ljaŋ/ | 月亮 /ye˨˦liæn˨˩/ | 月亮 /ye˨˩liaŋ˨˩˧/ | 月亮 /ye˥˥liaŋ˨˩/ |
| Nyota | 星 /ɕiã˧˩/ | 星 /sɛ̃˧/ | 星 /ɕin˧˧/ | 星 /ɕiŋ˧˩/ | 星 /ɕin˧˧/ | 星星 /ɕin˥ɕin/ | 星 /ɕiŋ˨˩/ |
| Mama | 妈 /ma˧˧/ | 妈 /ma˧˧/ | 媽媽 /ma˥˩ ma˥˩/ | 妈 /ma˧˧/ | 妈妈 /ma˧ma/ | 妈妈 /ma˥ma/ | 妈 /ma˨˩/ |
| Baba | 爸 /pa˥˧/ | 爸 /pa˦˦/ | 爸爸 /pa˨˩ pa˥˩/ | 爸 /pa˥˧/ | 爸爸 /pa˥˧pa/ | 爸爸 /pa˨˩˧pa/ | 爸 /pa˥˥/ |
| Mimi | 我 /ŋo˧˩/ | 我 /ŋo˧˩/ | 我 /ŋo˨˩/ | 我 /vɤ˥˧/ | 我 /ŋo˦˩/ | 我 /ŋo˥˧/ | 我 /ŋɤ˥˧/ |
| Wewe | 你 /n̩˧˩/ | 你 /ni˧˩/ | 你 /n̩˨˩/ | 你 /ni˥˧/ | 你 /ni˦˩/ | 你 /ni˥˧/ | 你 /ni˥˧/ |
| Jina | 名字 /mĩ˩ sɿ/ | 名 /miã˦/ | 名字 /min˩˧ tsɿ/ | 名 /miŋ˥˧/ | 名 /min˩˧/ | 名字 /min˨˩ tsɿ/ | 名字 /miŋ˨˦ tsɿ/ |
| Jicho | — /—/ | 眼睛 /ŋæ˦˦tɕin/ | 眼睛 /ŋan˥˩ tɕin˥˩/ | 眼睛 /jɛn˥˧tɕin/ | 眼睛 /ŋan˦˩tɕin˧/ | 眼睛 /ŋan˨˩˧tɕin˥/ | 眼睛 /ŋæ˥˧tɕiŋ˨˩/ |
| Mkono | 手 /səu˥˧/ | 手 /səu˦˦/ | 手 /ɕəu˥˩/ | 手 /sou˥˧/ | 手 /ɕəu˦˩/ | 手 /sou˨˩˧/ | 手 /sou˥˧/ |
| Moyo | 心 /ɕin˧˧/ | 心 /ɕin˧˧/ | 心 /sin˥˩/ | 心 /ɕin˧˩/ | 心 /sin˧/ | 心 /ɕin˥/ | 心 /ɕiŋ˨˩/ |
| Upendo | 爱 /ai˥˧/ | 爱 /ai˦˦/ | 愛 /ŋai˥˩/ | 爱 /ɛ˨˦/ | 爱 /ŋai˦˥/ | 爱 /ai˥˩/ | 爱 /ŋæ˥˥/ |
| Mti | 树 /ɕy˥˧/ | 树 /ɕy˦˦/ | 樹 /ɕy˥˩/ | 树 /sɨ˨˦/ | 树 /ɕy˩˧/ | 树 /su˥˩/ | 树 /fu˥˥/ |
| Nyumba | 屋 /uʔ˧˥/ | 屋 /uʔ˨˦/ | 屋里 /u˨˩ li˥˩/ | 房子 /faŋ˨˦tsɨ/ | 屋里 /u˨˦li/ | 房子 /faŋ˧˥tsɨ/ | 房子 /faŋ˨˦tsɿ/ |
| Mbwa | 狗 /kəu˥˧/ | 狗 /kəu˦˦/ | 狗 /kəu˥˩/ | 狗 /kəu˥˧/ | 狗 /kəu˦˩/ | 狗 /kəu˨˩˧/ | 狗 /kou˥˧/ |
| Paka | 猫 /mau˥˧/ | 猫 /mau˧˧/ | 貓 /mau˥˩/ | 猫 /mau˧˧/ | 猫 /mau˩˧/ | 猫 /mau˥/ | 猫 /mau˨˦/ |
| Kula | 吃 /tɕʰi˧˥/ | 吃 /tɕʰi˨˦/ | 吃 /tɕʰi˨˩/ | 吃 /tʂʰɨ˧˧/ | 吃 /tɕʰi˨˦/ | 吃 /tsʰɨ˧˥/ | 吃 /tʂʰɿ˨˩/ |
| Kunywa | 喝 /xa˧˥/ | 喝 /xa˨˦/ | 喝 /xo˨˩/ | 喝 /xɛ˧˧/ | 喝 /xo˨˦/ | 喝 /xo˧˥/ | 喝 /xɤ˨˩/ |
| Moja | 一 /iʔ˧˥/ | 一 /iʔ˨˦/ | 一 /i˨˩/ | 一 /ji˧˧/ | 一 /i˨˦/ | 一 /i˧˥/ | 一 /i˥˥/ |
| Mbili | 二 /ə˩˧/ | 二 /ɲi˩/ | 二 /ə˧˧/ | 二 /ɚ˩˧/ | 二 /ə˨˩/ | 二 /ɐɚ˨˩˧/ | 二 /ɚ˥/ |
| Habari | 你好 /n̩˥˧hau˥˧/ | 你好 /n̩˦˦hau˦˦/ | 你好 /nɪ˥˩ xau˥˩/ | 你好 /ni˥˧xau˥˧/ | 你好 /n̩˦˩xau˦˩/ | 你好 /ni˨˩˧xau˨˩˧/ | 你好 /ni˥˧xau˥˧/ |
| Asante | 谢谢 /ɕie˥˧ɕie˧˩/ | 谢谢 /ɕie˦˦ɕie/ | 謝謝 /ɕie˥˩ ɕie˥˩/ | 谢谢 /ɕjɛ˨˦ɕjɛ/ | 谢谢 /ɕie˩˧ɕie/ | 谢谢 /ɕie˥˩ɕie/ | 谢谢 /ɕie˥˥ɕie/ |
| Nzuri | 好 /hau˥˧/ | 好 /hau˦˦/ | 好 /xau˥˩/ | 好 /xau˥˧/ | 好 /xau˦˩/ | 好 /xau˨˩˧/ | 好 /xau˥˧/ |
Ulinganishaji wa usomaji wa Han
Imelinganishwa na lugha za Sino-Tibetan (Sinitic, Hui — 祁婺片) zinazohusiana
| Herufi | Kichina Hui (Wuyuan) | Hui | Jixi Hui | Kiwu cha Jinhua | Kimandarini cha Wuhan | Kiwu cha Shanghai | Kiwu cha Jiaxing |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 一 | ie⁵⁵ /iɛʔ˥˥/ | ie⁵ /iɛʔ˥/ | ie⁵ /iɛʔ˥/ | iq⁵⁵ /iəʔ˥˥/ | yi²¹³ /i˨˩˧/ | iq7 /ɪʔ˥˥/ | iq7 /iɪʔ˥˥/ |
| 二 | n²² /n̩˨˨/ | n²² /n̩˨˨/ | n²² /n̩˨˨/ | nyi²¹³ /n̩˨˩˧/ | er³⁵ /ɚ˧˥/ | gni6 /ɲi˨˧/ | gni6 /ɲi˨˩˧/ |
| 三 | se³³ /sɛ˧˧/ | se³³ /sɛ˧˧/ | se³³ /sɛ˧˧/ | sa³³ /sã˧˧/ | san⁵⁵ /san˥˥/ | se1 /sɛ˥˧/ | se1 /sɛ˥˧/ |
| 四 | si³⁵ /sɿ˧˥/ | si³⁵ /sɿ˧˥/ | si³⁵ /sɿ˧˥/ | sy⁵³ /sz̩˥˧/ | si³⁵ /sɿ˧˥/ | sy5 /sɿ˧˥/ | sy5 /sɿ˥˧/ |
| 五 | ng²¹ /ŋ̩˨˩/ | ng²¹ /ŋ̩˨˩/ | ng²¹ /ŋ̩˨˩/ | ng²¹³ /ŋ˨˩˧/ | wu⁴² /u˦˨/ | ng6 /ŋ̍˨˧/ | ng6 /ŋ̍˨˩˧/ |
| 六 | lu²¹ /lu˨˩/ | lu²¹ /lu˨˩/ | lu²¹ /lu˨˩/ | lieu²⁴ /liu˨˦/ | nou²¹³ /nəu˨˩˧/ | loq8 /loʔ˩˨/ | loq8 /loʔ˨˧/ |
| 七 | tshi⁵⁵ /tsʰiɪʔ˥˥/ | chii⁵ /tsʰiɪʔ˥/ | chii⁵ /tsʰiɪʔ˥/ | tshiq⁵⁵ /tsʰiəʔ˥˥/ | qi²¹³ /tɕʰi˨˩˧/ | chiq7 /tɕʰɪʔ˥˥/ | tshiq7 /tsʰiɪʔ˥˥/ |
| 八 | pa⁵⁵ /paʔ˥˥/ | pa⁵ /paʔ˥/ | pa⁵ /paʔ˥/ | paq⁵⁵ /pɒʔ˥˥/ | ba²¹³ /pa˨˩˧/ | paq7 /pɐʔ˥˥/ | poq7 /pɒʔ˥˥/ |
| 九 | tçiu³⁵ /tɕiu˧˥/ | jiu³⁵ /tɕiu˧˥/ | jiu³⁵ /tɕiu˧˥/ | jieu⁵³⁵ /tɕiɤɯ˥˧˥/ | jiu⁴² /tɕiəu˦˨/ | cieu5 /tɕiɤɯ˧˥/ | cieu3 /tɕiɤɯ˥˨˧/ |
| 十 | sii²¹ /siɪʔ˨˩/ | sii²¹ /siɪʔ˨˩/ | sii²¹ /siɪʔ˨˩/ | zeq²¹² /zəʔ˨˩˨/ | si²¹³ /sɿ˨˩˧/ | zeq8 /zəʔ˩˨/ | zeq8 /zəʔ˨˧/ |
| 日 | ngi⁵⁵ /ŋiʔ˥˥/ | ngi⁵ /ŋiʔ˥/ | ngi⁵ /ŋiʔ˥/ | niq²¹² /niʔ˨˩˨/ | ni²¹³ /ȵi˨˩˧/ | 白讀 (sun/day)gniq8 /ȵiɪʔ˩˨/文讀zeq8 /zəʔ˩˨/ | 白讀 (sun/day)gniq8 /ȵiɪʔ˨˩˧/文讀zeq8 /zəʔ˨˩˧/ |
| 月 | ngie⁵⁵ /ŋiɛʔ˥˥/ | ngye⁵ /ŋyɛʔ˥/ | ngye⁵ /ŋyɛʔ˥/ | nguoq²¹² /ŋyəʔ˨˩˨/ | yue²¹³ /ye˨˩˧/ | 白讀 (moon/month)yuoq8 /ɦyɪʔ˩˨/文讀yeq8 /ɦiɪʔ˩˨/ | 白讀 (moon/month)yuoq8 /ɦyɪʔ˨˩˧/文讀yeq8 /ɦiɪʔ˨˩˧/ |
| 山 | san³³ /san˧˧/ | san³³ /san˧˧/ | san³³ /san˧˧/ | sa³³⁴ /sa˧˧˦/ | san⁵⁵ /san˥˥/ | se1 /sɛ˥˧/ | se1 /sɛ˥˧/ |
| 水 | shyi⁴² /ɕyi˦˨/ | shyi⁴² /ɕyi˦˨/ | shyi⁴² /ɕyi˦˨/ | xy³⁵ /ɕy˧˥/ | suei⁴² /suei˦˨/ | sy5 /sz̩˧˥/ | sy3 /sz̩˥˩/ |
| 火 | huo⁴² /xuo˦˨/ | huo⁴² /xuo˦˨/ | huo⁴² /xuo˦˨/ | xuo³⁵ /xuo˧˥/ | huo⁴² /xo˦˨/ | hu5 /hu˧˥/ | hu3 /hu˥˩/ |
| 木 | mu⁵⁵ /muʔ˥˥/ | mu⁵ /muʔ˥/ | mu⁵ /muʔ˥/ | mu²¹² /mu˨˩˨/ | mu²¹³ /mu˨˩˧/ | moq8 /moʔ˩˨/ | moq8 /moʔ˨˩˧/ |
| 土 | thu³⁵ /tʰu˧˥/ | thu³⁵ /tʰu˧˥/ | thu³⁵ /tʰu˧˥/ | thu³⁵ /tʰu˧˥/ | tou⁴² /tʰou˦˨/ | thu5 /tʰu˧˥/ | thu3 /tʰu˧˥/ |
| 天 | thien³³ /tʰiɛn˧˧/ | thien³³ /tʰiɛn˧˧/ | thien³³ /tʰiɛn˧˧/ | thie³³ /tʰiɛ˧˧/ | tian⁵⁵ /tʰiɛn˥˥/ | thi1 /tʰi˥˧/ | thie1 /tʰiɛ˥˧/ |
| 地 | ti²² /ti˨˨/ | ti²² /ti˨˨/ | ti²² /ti˨˨/ | di²¹³ /di˨˩˧/ | di³⁵ /ti˧˥/ | di6 /di˨˧/ | di6 /di˨˩˧/ |
| 海 | xai³⁵ /xai˧˥/ | xai³⁵ /xai˧˥/ | xai³⁵ /xai˧˥/ | he³⁵ /he˧˥/ | hai⁴² /xai˦˨/ | he5 /he˧˥/ | he3 /he˧˥/ |
| 龍 | lyng³¹ /lyŋ˧˩/ | lyng³¹ /lyŋ˧˩/ | lyng³¹ /lyŋ˧˩/ | long³¹³ /loŋ˧˩˧/ | nong²¹³ /noŋ˨˩˧/ | lon6 /loŋ˨˧/ | lon2 /loŋ˨˩˧/ |
| 虎 | fu⁴² /fu˦˨/ | fu⁴² /fu˦˨/ | fu⁴² /fu˦˨/ | hu³³⁴ /hu˧˧˦/ | hu⁴² /xu˦˨/ | hu5 /hu˧˥/ | hu3 /hu˥˧/ |
| 犬 | tçhen⁴² /tɕʰyẽ˦˨/ | qhyen⁴² /tɕʰyẽ˦˨/ | qhyen⁴² /tɕʰyẽ˦˨/ | qyoe³³⁴ /tɕʰyø˧˧˦/ | quan⁴² /tɕʰyɛn˦˨/ | chioe5 /tɕʰyø˧˥/ | chioe3 /tɕʰyø˥˧/ |
| 馬 | ma⁴² /ma˦˨/ | ma⁴² /ma˦˨/ | ma⁴² /ma˦˨/ | mo²¹ /mo˨˩/ | ma⁴² /ma˦˨/ | mo6 /mo˨˧/ | mo6 /mo˨˧/ |
| 鳥 | niau⁴² /niau˦˨/ | niau⁴² /niau˦˨/ | niau⁴² /niau˦˨/ | tio²¹ /tiɔ˨˩/ | niao⁴² /niau˦˨/ | tiau5 /tiɔ˧˥/ | tiau3 /tiɔ˨˧/ |
| 魚 | y²¹³ /y˨˩˧/ | y²¹³ /y˨˩˧/ | y²¹³ /y˨˩˧/ | hhy²¹ /ɦy˨˩/ | yu²¹³ /y˨˩˧/ | ng6 /ŋ̍˨˧/ | ng2 /ŋ̍˨˧/ |
| 牛 | ngiu¹³ /ŋiu˩˧/ | ngiu¹³ /ŋiu˩˧/ | ngiu¹³ /ŋiu˩˧/ | ngieu²² /ŋiu˨˨/ | niu²¹³ /niəu˨˩˧/ | gnieu6 /ɲiɤ˨˧/ | gnieu2 /ɲiɤ˨˨˧/ |
| 羊 | iong¹³ /iɔŋ˩˧/ | iong¹³ /iɔŋ˩˧/ | iong¹³ /iɔŋ˩˧/ | hhiang²² /iaŋ˨˨/ | yang²¹³ /iaŋ˨˩˧/ | yan6 /ɦiã˨˧/ | yan2 /jiã˨˨˧/ |
| 貓 | mau⁵⁵ /mau˥˥/ | mau⁵⁵ /mau˥˥/ | mau⁵⁵ /mau˥˥/ | mau³³ /mau˧˧/ | mao⁵⁵ /mau˥˥/ | mau1 /mɔ˥˧/ | mau1 /mɔ˥˧/ |
| 人 | ren²¹³ /ʐən˨˩˧/ | ren²¹³ /ʐən˨˩˧/ | ren²¹³ /ʐən˨˩˧/ | nying²¹³ /ɲiŋ˨˩˧/ | nen²¹³ /nən˨˩˧/ | 白讀gnin6 /ɲin˨˧/文讀zen6 /zən˨˧/ | gnin2 /ɲin˨˩˧/ |
| 手 | shiu³⁵ /ɕiu˧˥/ | shiu³⁵ /ɕiu˧˥/ | shiu³⁵ /ɕiu˧˥/ | xiu³⁵ /ɕiu˧˥/ | sou⁴² /səu˦˨/ | seu5 /sɤ˧˥/ | seu3 /sɤɯ˧˥/ |
| 足 | tsu⁵⁵ /tsuʔ˥˥/ | zu⁵ /tsuʔ˥/ | zu⁵ /tsuʔ˥/ | jyq⁵⁵ /tɕyʔ˥˥/ | zou²¹³ /tsəu˨˩˧/ | tsoq7 /tsoʔ˥˥/ | tsoq7 /tsoʔ˥˥/ |
| 目 | mu⁵⁵ /muʔ˥˥/ | mu⁵ /muʔ˥/ | mu⁵ /muʔ˥/ | mu²¹³ /mu˨˩˧/ | mu²¹³ /mu˨˩˧/ | moq8 /moʔ˩˨/ | moq8 /moʔ˨˩˧/ |
| 耳 | er⁴² /ɚ˦˨/ | er⁴² /ɚ˦˨/ | er⁴² /ɚ˦˨/ | hher⁵³ /ɦɚ˥˧/ | er⁴² /ɚ˦˨/ | er6 /ɦɚ˨˧/ | er6 /ɦɚ˨˧/ |
| 口 | khou⁴² /kʰəu˦˨/ | khou⁴² /kʰəu˦˨/ | khou⁴² /kʰəu˦˨/ | kheu⁵³ /kʰəu˥˧/ | kou⁴² /kʰəu˦˨/ | kheu5 /kʰɤ˧˥/ | kheu3 /kʰɤ˧˦/ |
| 頭 | deu²¹³ /dɤɯ˨˩˧/ | deu²¹³ /dɤɯ˨˩˧/ | deu²¹³ /dɤɯ˨˩˧/ | dou³¹³ /dɤu˧˩˧/ | tou²¹³ /tʰəu˨˩˧/ | deu6 /dɤ˨˧/ | deu2 /dɤ˨˩˧/ |
| 心 | shin³³ /ɕin˧˧/ | shin³³ /ɕin˧˧/ | shin³³ /ɕin˧˧/ | xing³¹³ /ɕiŋ˧˩˧/ | xin⁵⁵ /ɕin˥˥/ | shin1 /ɕin˥˧/ | shin1 /ɕin˥˧/ |
| 血 | shie⁵⁵ /ɕiɛʔ˥˥/ | shye⁵ /ɕyɛʔ˥/ | shye⁵ /ɕyɛʔ˥/ | xuoq⁵⁵ /ɕyəʔ˥˥/ | xue²¹³ /ɕye˨˩˧/ | 白讀shioq7 /ɕioʔ˥˥/文讀shiuq7 /ɕyəʔ˥˥/ | shiuq7 /ɕyəʔ˥˥/ |
| 肉 | nyio⁵⁵ /ɲioʔ˥˥/ | nyio⁵ /ɲioʔ˥/ | nyio⁵ /ɲioʔ˥/ | nyoq²³ /ɲyoʔ˨˧/ | nou²¹³ /nəu˨˩˧/ | gnioq8 /ɲioʔ˩˨/ | gnioq8 /ɲioʔ˨˧/ |
| 上 | zang²² /zɑŋ˨˨/ | zang²² /zɑŋ˨˨/ | zang²² /zɑŋ˨˨/ | zang²¹² /zɑŋ˨˩˨/ | sang³⁵ /sɑŋ˧˥/ | zaon6 /zɑŋ˨˧/ | zaon6 /zɑŋ˨˩˧/ |
| 下 | hho²² /ɦo˨˨/ | hho²² /ɦo˨˨/ | hho²² /ɦo˨˨/ | hho²¹² /ɦo˨˩˨/ | xia³⁵ /ɕia˧˥/ | gho6 /ɦo˨˧/ | gho6 /ɦo˨˩˧/ |
| 中 | zong³³ /tsoŋ˧˧/ | zong³³ /tsoŋ˧˧/ | zong³³ /tsoŋ˧˧/ | tsong³³⁴ /tsoŋ˧˧˦/ | zong⁵⁵ /tsoŋ˥˥/ | tson1 /tsoŋ˥˧/ | tson1 /tsoŋ˥˧/ |
| 中 | zong⁵⁵ /tsoŋ˥˥/ | zong⁵⁵ /tsoŋ˥˥/ | zong⁵⁵ /tsoŋ˥˥/ | tsong⁵³ /tsoŋ˥˧/ | zong³⁵ /tsoŋ˧˥/ | tson5 /tsoŋ˧˥/ | tson5 /tsoŋ˧˧/ |
| 央 | iang³³ /iaŋ˧˧/ | iang³³ /iaŋ˧˧/ | iang³³ /iaŋ˧˧/ | iang³³ /iɑŋ˧˧/ | yang⁵⁵ /iaŋ˥˥/ | iaon1 /iɑ̃˥˧/ | iaon1 /iɑ̃˥˧/ |
| 左 | zo⁴² /tso˦˨/ | zo⁴² /tso˦˨/ | zo⁴² /tso˦˨/ | tsuo⁵³ /tsuə˥˧/ | zuo⁴² /tso˦˨/ | tsu5 /tsu˧˥/ | tsu3 /tsu˥˧/ |
| 右 | ieu²² /iəu˨˨/ | ieu²² /iəu˨˨/ | ieu²² /iəu˨˨/ | iu²⁴ /iu˨˦/ | you³⁵ /iəu˧˥/ | yeu6 /jɤ˨˧/ | yeu6 /jɤ˨˨/ |
| 東 | tung³³ /tuŋ˧˧/ | tung³³ /tuŋ˧˧/ | tung³³ /tuŋ˧˧/ | tung⁵³⁵ /tuŋ˥˧˥/ | dong⁵⁵ /toŋ˥˥/ | ton1 /toŋ˥˧/ | ton1 /toŋ˥˧/ |
| 西 | shi³³ /ɕi˧˧/ | shi³³ /ɕi˧˧/ | shi³³ /ɕi˧˧/ | xi⁵³⁵ /ɕi˥˧˥/ | xi⁵⁵ /ɕi˥˥/ | shi1 /ɕi˥˧/ | shi1 /ɕi˥˧/ |
| 南 | lan²¹³ /lan˨˩˧/ | lan²¹³ /lan˨˩˧/ | lan²¹³ /lan˨˩˧/ | na²¹³ /nã˨˩˧/ | nan²¹³ /nan˨˩˧/ | noe6 /nø˨˧/ | noe2 /nø˨˨/ |
| 北 | pe⁵⁵ /pɛʔ˥˥/ | pe⁵ /pɛʔ˥/ | pe⁵ /pɛʔ˥/ | peuq⁵⁵ /pəʔ˥˥/ | be²¹³ /pɛ˨˩˧/ | poq7 /poʔ˥˥/ | poq7 /poʔ˥˥/ |
| 行 | hhien²² /ɦiɛ̃˨˨/ | hhien²² /ɦiɛ̃˨˨/ | 文讀hhien²² /ɦiɛ̃˨˨/白讀hhong²² /ɦɔ̃˨˨/ | hhang²⁴ /ɦã˨˦/ | xing²¹³ /ɕin˨˩˧/ | ghaon6 /ɦɑ̃˨˧/ | ghaon2 /ɦɑ̃˨˧/ |
| 行 | hhong²² /ɦɔ̃˨˨/ | hhong²² /ɦɔ̃˨˨/ | 白讀hhong²² /ɦɔ̃˨˨/文讀hhien²² /ɦiɛ̃˨˨/ | hhang²⁴ /ɦã˨˦/ | hang²¹³ /xaŋ˨˩˧/ | ghaon6 /ɦɑ̃˨˧/ | ghaon2 /ɦɑ̃˨˧/ |
| 来 | le²¹³ /lɛ˨˩˧/ | le²¹³ /lɛ˨˩˧/ | le²¹³ /lɛ˨˩˧/ | le²⁴ /lɛ˨˦/ | nai²¹³ /nai˨˩˧/ | le6 /lɛ˨˧/ | le2 /lɛ˨˧/ |
| 去 | tçhy²² /tɕʰy˨˨/ | qhy²² /tɕʰy˨˨/ | qhy²² /tɕʰy˨˨/ | qy⁵³ /tɕʰy˥˧/ | qu³⁵ /tɕʰy˧˥/ | chi5 /tɕʰi˧˥/ | chi5 /tɕʰi˥˩/ |
| 見 | tçien³⁵ /tɕiɛn˧˥/ | jien³⁵ /tɕiɛn˧˥/ | jien³⁵ /tɕiɛn˧˥/ | jie⁵³ /tɕiɛ˥˧/ | jian³⁵ /tɕiɛn˧˥/ | ci5 /tɕi˧˥/ | ci5 /tɕi˥˩/ |
| 聞 | uen²¹³ /uən˨˩˧/ | uen²¹³ /uən˨˩˧/ | uen²¹³ /uən˨˩˧/ | veng²¹³ /vəŋ˨˩˧/ | wen²¹³ /uən˨˩˧/ | ven6 /vən˨˧/ | ven2 /vən˨˨/ |
| 食 | sii⁵⁵ /siɪʔ˥˥/ | sii⁵ /siɪʔ˥/ | sii⁵ /siɪʔ˥/ | zeq²¹² /zəʔ˨˩˨/ | si²¹³ /sɿ˨˩˧/ | zeq8 /zəʔ˩˨/ | zeq8 /zəʔ˨˩˧/ |
| 飲 | in³⁵ /in˧˥/ | in³⁵ /in˧˥/ | in³⁵ /in˧˥/ | ing⁵³ /iŋ˥˧/ | yin⁴² /in˦˨/ | in5 /ʔin˧˥/ | in3 /in˧˦/ |
| 走 | tseu²¹³ /tseu˨˩˧/ | zeu²¹³ /tseu˨˩˧/ | zeu²¹³ /tseu˨˩˧/ | tseu³⁵ /tsɤɯ˧˥/ | zou⁴² /tsəu˦˨/ | tseu5 /tsɤɯ˧˥/ | tseu3 /tsɤɯ˧˥/ |
| 坐 | tso²² /tso˨˨/ | zo²² /tso˨˨/ | zo²² /tso˨˨/ | zo²¹³ /zo˨˩˧/ | zuo³⁵ /tso˧˥/ | zu6 /zu˨˧/ | zo6 /zo˨˩˧/ |
| 立 | li⁵⁵ /liʔ˥˥/ | li⁵ /liʔ˥/ | li⁵ /liʔ˥/ | liq²³ /liɪʔ˨˧/ | li²¹³ /li˨˩˧/ | liq8 /liɪʔ˩˨/ | liq8 /liɪʔ˨˩˧/ |
Sehemu ya LangMap — mradi wa kuonyesha lugha kwa picha. Huu ni muhtasari tuli unaoweza kutambaliwa; ramani shirikishi hutoa sauti ya matamshi, vichujio, na mwonekano wa dunia.